Vienas įdomiausių požeminių Vilniaus statinių – Liepkalnio vandens saugykla – atidaryta lankymui. Energetikos ir technikos muziejus joje organizuoja ekskursijas, nauja erdvė atvira renginiams, koncertams ir menui. 

1916 m. po kalnu įrengta šimtametė vandens saugykla priklauso didžiausiai Lietuvoje vandentvarkos bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir išsiskiria unikalia konstrukcija bei akustika – aidas joje atsikartoja net 5-6 kartus. Saugykla naudota iki 1987 m., iki šiol strateginis miesto vandentiekio sistemos objektas buvo uždaras ir saugomas.

Įdomiausi faktai:

Vilnius yra vienas iš nedaugelio miestų, turinčių 7 kartus daugiau gėlo vandens nei jam reikia dėl aplink esančių upių, šaltinių ir vandens telkinių. Nuo seno buvo būtina, kad šis vanduo būtų švarus. 

Vilniaus vandentiekio istorija mums pasakoja, kad sostinės gyventojai troškulį ilgus metus malšino iš trijų pagrindinių vandenviečių: Bernardinų, Liepkalnio ir Tauro kalno. Liepkalnio vandenvietė įkurta 1916 m., tuo metu vienas gyventojas suvartodavo nuo 80 iki 120 litrų vandens per parą (120 litrų „geriausiuose“ ir 80 litrų „mažiau kultūringuose“ Vilniaus rajonuose).

XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniuje ėmė sparčiai kurtis pramonė, daug vandens sunaudodavo alaus daryklos, odos, popieriaus gamyklos. Pavyzdžiui, alaus pramonei buvo būtina vandentiekio sistema ir tyras, švarus vanduo. Be to, pastačius Liepkalnio vandens talpyklą vandens kiekis pradėtas matuoti modernesniu matu – kubiniais metrais (iki tol vandens kiekis buvo matuojamas kibirais). 1941 m. Vilniuje kilo dizenterijos ir šiltinės, plitusių vandeniu, epidemijos, susargdinusios apie 10 tūkst. vilniečių – tada vandentiekyje imta naudoti chlorą.

Šiuo metu Liepkalnio vandenvietė yra vienintelė visuomenei atvira vandens saugykla. Kaip dalis miesto vandentiekio struktūros, objektas yra strateginis, todėl iki šiol buvo uždaras. Paskutinį kartą vandens saugykla pagal paskirtį naudota Liepkalnyje įrenginėjant slidinėjimo trasas, kai gaminant sniegą buvo reikalingi dideli momentiniai vandens kiekiai. Tebeveikia šioje teritorijoje stovinti siurblinė.

Vandens saugykla pastatyta 5 metrų gylyje ir pasižymi įspūdinga akustika. Apskritą patalpą dengia 8 kolonomis paremtas skliautinis kupolas. Dėl apvalios pastato struktūros jame aidas atsikartoja 5–6 kartus. Kadangi aidui nėra kur išsisklaidyti, vandens saugykloje galima susikalbėti tik stovint arti, garsui įtakos turi ir lankytojų skaičius ar judėjimas. 

Apie vandens istoriją, Vilniaus vandentvarkos technologijas ir aidą sužinosite unikalioje Vilniaus vandens saugykloje su Energetikos ir technikos muziejaus gidu. 

Liepkalnio vandens saugykla atvira ketvirtadieniais–sekmadieniais ekskursijų metu. Daugiau informacijos – www.etm.lt/liepkalnis.